Buvo vienas iš jaukių vasaros vakarų prie laužo bazėje, kai išgirdau žodžius, kuriuos vis prisimenu…

“MANIMI IRGI KAŽKADA TIKĖJO” vieno pokalbio kontekste pasakęs jaunas žmogus, susimąstęs žiūrėjo į laužą. Pajutau daug skausmo…
Po truptį pradėsim dalintis dalykais, kuriuos matom, išgirstam, jaučiam būdami su paaugliais ir kurie mums labai padeda juos suprasti.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *